Ljóš

Skrķtiš

 

 

Stundum er lķfiš svo skrķtiš,

žį finnst mér žaš nś ósköp lķtiš.

En žó žaš sé svona agnar smįtt,

žį er žaš allt sem ég hef įtt.

 

 

Og žó lķfiš hafi oftast sett mig ķ hįlfgert kerfi,

Žį finnst mér gott aš žaš hafi veriš erfitt.

Žvķ žaš hefur kennt mér svo margt,

žó hér verši aldrei allt sagt .

 

 

Stundum hefur mig langaš aš deyja,

og bešiš žess meira aš segja.

En žį hefur mér hugkvęmst hįtt,

aš žetta lķf er allt sem ég hef įtt.

 

 

Ég hef haft kjark fram į seinustu stund,

og aldrei veriš hrędd viš aš far į žinn fund.

Žvķ biš ég žig aušmjśklega herra,

lįttu aldrei kjark minn žverra.

                                                      Eva lind


« Sķšasta fęrsla | Nęsta fęrsla »

Bęta viš athugasemd

Ekki er lengur hęgt aš skrifa athugasemdir viš fęrsluna, žar sem tķmamörk į athugasemdir eru lišin.

Innskrįning

Ath. Vinsamlegast kveikiš į Javascript til aš hefja innskrįningu.

Hafšu samband